- pakardinti
- pakárdinti 1. cur. 1 pakarti 3: Asverus, pakardinęs tuodu nedoru tarnu savo, liepė tą prypuolį į kningas įrašyti M.Valanč. Karalius nukirtino rankas ir kojas, ant galo dar pakardino M.Valanč. Aš jus visus pakardysiu! Ns1859,2. 2. refl. menk. ištekėti: Kad norėčiau, seniai būčiau pasikardinusi, t. y. už kokio nutekėjusi J. \ kardinti; iškardinti; pakardinti
Dictionary of the Lithuanian Language.